Kviečiame į Lietuvos šiaurės rytuose įsikūrusią Panevėžio apskritį. Tai – lygumų kraštas, turtingas miškų, derlingų žemių, darbščių ir kūrybingų žmonių, išlaikęs senosios kultūros įvairovę ir nuolat ieškantis naujų dvasinės ir materialinės kultūros raiškos formų, atviras pasauliui ir siekiantis universalumo.

Panevėžio apskritis – vienas seniausių Lietuvos administracinių vienetų, žinoma nuo Lietuvos valstybės kūrimosi laikų. Jau 1254 metų istoriniuose šaltiniuose ji minima kaip Upytės žemė. Vėliau, kai centro funkcijas perėmė veržliai augantis Panevėžys, ji tapo Panevėžio apskritimi. Apskrities ribos ne kartą keitėsi. 1950 metais apskritys buvo panaikintos, bet 1994 metais atkurtos Panevėžio apskrities ribos šiaurėje, pietuose ir vakaruose tarsi sugrįžo į buvusias XVI a. Upytės pavieto ribas.

295 tūkstančių gyventojų turinčią apskritį sudaro Panevėžio miesto, Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio rajonų savivaldybės. Ji ribojasi su Latvijos Respublika ir Lietuvoje - su Utenos, Vilniaus, Kauno ir Šiaulių apskritimis.

Pagal užimamą 788 tūkst. ha plotą Panevėžio apskritis yra ketvirtoji Lietuvoje. Ją sudaro: miestai ir gyvenvietės - 20 tūkst. ha, pramonės įmonės ir keliai - 14 tūkst. ha, žemdirbystės plotai – 482 tūkst. ha, miškai - 210 tūkst. ha , vandenys – 20 tūkst. ha, kitos paskirties plotai – 42 tūkst. ha.
Čia sukuriama virš 3 mlrd. Lt BVP, tai sudaro per 7 % šalies BVP. Vienam apskrities gyventojui tenka 11,8 tūkst. Lt. (3,4 tūkst. eurų).

Patogi geografinė padėtis. Važiuojant automagistrale A2 Lietuvos sostinė Vilnius pasiekiama per 1,5 valandos. Neužšąlantis Klaipėdos jūrų uostas yra už 240 km, o Latvijos Rygos jūrų uostas - 150 km atstumu nuo apskrities centro - Panevėžio miesto.

Apskritį kerta geležinkelio linija, einanti per Panevėžio, Kupiškio ir Rokiškio rajonus ir jungianti ją su Kaliningrado sritimi (Rusijos Federacija), Daugpiliu (Latvijos Respublika) ir Maskva (Rusijos Federacija), tarptautinė automagistralė Via Baltica, įeinanti į Europos greitkelių sistemą ir užtikrinanti greitą ir patogų susisiekimą su Skandinavijos, Centrinės ir Vakarų Europos šalimis.